rytgonis

rýtgonis sm. (1) KŽ 1. M, J, Šd žr. rytagonė 2: Rýtgonio išgydavome tik su saulele Jnšk. 2. Pn, Nj, Št žr. rytagonė 3: Kaip labiau įsidienos, galėsit gyvulius parvaryt namo rýtgonio Paį. Jau pradeda sparvų atsirast, reiks gyt karves rytgonio, bo neišturės Bsg. Tuoj rýtgonio pargys Pg. Po rýtgonio vedė arklį girdyti Pc. | Mergaitę sutiko su milžtuve pieno karvės benešant sau namo, kuri buvo rytgonio pamilžusi DS115(Šmk).